Universalus monitorius fotografui: kaip neapsirikti ?

Atnaujinta: 2009 12 12

1. Įvadas  

Prisipažinsiu – esu labai reiklus pirkėjas, todėl ieškodamas reikiamo, o ypač brangesnio daikto, skiriu daug (o kartais net ir per daug) laiko pasiūlos tyrimams. Šį kartą mano akiratyje atsidūrė monitorių rinka – su laiku atsirado poreikis pasikeisti ilgai turėtą 19 colių monitorių. Nors mano pagrindinis darbas susijęs su nuotraukų apdorojimu, esu ir nemažas žaidimų bei filmų gerbėjas, todėl reikalavimų monitoriui sąrašas šiek tiek ilgesnis nei pridera įprastam fotografui.

Ieškodamas tinkamo monitoriaus aplankiau ne vieną parduotuvę, keliasdešimt interneto forumų bei apžvalgų svetainių, perskaičiau šimtus, o gal net tūkstančius vartotojų atsiliepimų. Nors nuo pradinės įsigijimo minties iki naujo monitoriaus ant darbo stalo praėjo šiek tiek daugiau nei du mėnesiai, džiaugiuosi paieškų metu įgytomis žiniomis ir patirtimi, kuria ir pasidalinsiu šiame straipsnyje.

2. Į ką atkreipti dėmesį perkant monitorių ?  

Teoriškai prieš perkant būtų naudinga nustatyti bent abstrakčius reikalavimus monitoriui ir tam tikrą biudžetą. Deja praktika, kaip pats tuo įsitikinau, neretai prieštarauja teorijai. Rinkimosi metu reikalavimai kito ne ką lėčiau nei iš pradžių nustatytas griežtas biudžetas. Pagrindinė kaitos priežastis – vis didėjantis kintamųjų (monitoriaus charakteristikų) skaičius. Patikėkite manimi – tai, ką rašo monitoriaus reklaminiame buklete, o kartais netgi ir gamintojo svetainėje – toli gražu ne viskas, ką reikėtų žinoti pirkėjui. Tad manau kiekvienam būtų naudinga sužinoti šiek tiek daugiau apie šiuolaikinių monitorių technologijas bei charakteristikas, kad nebūtumėte suklaidinti apgaulingų reklamų.

2.1 Monitorių matricų tipai  

Nors visų skystųjų kristalų ekranų pagrindą, kaip ir sufleruoja pavadinimas, sudaro skystieji kristalai, skiriasi kristalų išdėstymo būdai. Atrodytų, jog tokia techninė smulkmena turėtų mažiausiai rūpėti pirkėjui, tačiau tai viena svarbiausių monitoriaus savybių ir žinant ją galima daug pasakyti apie patį monitorių. Taigi, pagal kristalų išdėstymą skiriami trys monitorių matricų (angl. panel) tipai:

Matricos tipas	TN+film	VA	IPS
Modifikacijos	-	MVA, PVA, P-MVA, S-MVA, S-PVA	S-IPS, AS-IPS, H-IPS, A-TW-IPS
Kaina	Maža	Vidutinė	Didelė
Atsako laikas	Labai geras, artimas CRT monitoriams (senesnių monitorių – geras)	Vidutiniškas / geras (senesnių monitorių – prastas)	Vidutiniškas / geras (senesnių monitorių – labai prastas)
Žiūrėjimo kampai	Vidutiniški (senesnių monitorių – prasti)	Labai geri	Labai geri (senesnių monitorių – vidutiniški)
Spalvų atkūrimas	Prastas / vidutiniškas	Vidutiniškas / geras	Labai geras
Kaip atpažinti	Spalvos drastiškai pasikeičia arba net išnyksta vaizdas, pažiūrėjus iš apačios	Pastebimas kontrasto sumažėjimas žiūrint į monitorių kampu (ne tiesiai)	Žiūrint iš šono pastebimas violetinis monitoriaus krašto atspalvis, o žiūrint į kainą plaukai stojasi piestu

TN+film matricas turintys monitoriai yra patys pigiausi ir sudaro didžiąją dalį esamos pasiūlos. Dėl savo kainos jie mėgiami įvairių darbo įstaigų bei nereiklių vartotojų, o turint omeny ir tiesiog puikų ekrano atsako laiką, juos graibsto ir žaidimų mėgėjai. Visgi fotografams tokio tipo monitorių nieku gyvu nerekomenduočiau – prastas spalvų atkūrimas bei žiūrėjimo kampai tikrai nėra tinkami darbui su nuotraukomis. Be to norėčiau pastebėti, jog monitorių gamintojai gudrauja rašydami būtent TN+film ekranų žiūrėjimo kampus. Visų pirma matymo kampas iš apačios yra mažesnis už matymo kampą iš viršaus – charakteristikose dažniausiai nurodomi tik 2 skaičiai (vertikalaus ir horizontalaus žiūrėjimo kampai). Na o antra, bent šiek tiek pakeitę žiūrėjimo poziciją (pavyzdžiui, bent kiek palenkę galvą) pastebėsite, jog spalvos taip pat šiek tiek pakito (to nerašo jokioje produkto specifikacijoje!). Nedidelis lyrinis nukrypimas – 99% nešiojamų kompiuterių yra naudojama būtent šio tipo ekrano matrica, todėl tik vienetai šių kompiuterių tinkami nuotraukų redagavimui.

VA matricas turintys monitoriai yra brangesni nei TN+film, tačiau ne tokie brangūs kaip IPS. Šis standartas buvo kuriamas praktiškai vieninteliu tikslu – tapti kompromisu tarp likusių dviejų technologijų. Tris metus sąžiningai dirbęs su S-PVA matricą turinčiu monitoriumi galiu drąsiai teigti, jog ši technologija man iki šiol daro nemenką įspūdį. Neturėjau praktiškai jokių bėdų nei su nuotraukų redagavimu (monitoriaus spalvų atkūrimas buvo puikus, gerai perteikė ir pustonius), nei su judančiais vaizdais (puikus atsako laikas nesudarydavo kliūčių žiūrint filmus ar žaidžiant žaidimus). Žinoma, siekiantiems maksimalios kokybės VA technologija nėra geriausias pasirinkimas, tačiau tai kur kas geresnė alternatyva taupesniems fotografams, nenorintiems rinktis TN monitoriaus.

IPS matricas turintys monitoriai yra patys brangiausi ir naudojami profesionalų fotografų bei dizainerių visame pasaulyje. Jie pasižymi itin geru spalvų atkūrimu, o pakankamai neseniai privalumų sąrašą papildė ir pakankamai geras atsako laikas, tad naujausi modeliai išties gali būti vadinami „universaliais kariais“.

Svarbu paminėti tai, jog gamintojai, o ypač pardavėjai neretai vengia nurodyti monitoriaus matricos tipą ! Tad labai rekomenduoju vieną svetainę, kurioje galima pasitikrinti kurią matricą naudoja jūsų išsirinktas monitorius: http://www.tftcentral.co.uk/panelsearch.htm. Tiesa, egzistuoja ir nedidelė gudrybė: jei pažvelgę į monitoriaus charakteristiką išvysite žiūrėjimo kampą mažesnį nei 176 laipsniai, tai greičiausiai TN monitorius (tik VA ir IPS monitoriai pasižymi 176-178 laipsnių žiūrėjimo kampu).

Rašydamas apie monitorių matricas negaliu nepaminėti ir visiškai naujų technologijų, kurios dar tik bando prasiskinti kelią – tai LED ir OLED monitoriai. LED monitoriai yra tie patys skystųjų kristalų monitoriai, kuriuose vietoj įprastų kristalus apšviečiančių lempų naudojami šviesos diodai. To pasekmė – geresnis ekrano homogeniškumas (apšvietimo vientisumas). OLED monitoriai – tai visiškai kita technologija, tačiau dažnai painiojama su prieš tai paminėtąja. Šios technologijos ypatybė – vietoj skystųjų kristalų naudojami organiniai šviesos diodai. Kol kas tokie monitoriai yra be galo brangūs, tačiau pasižymi įspūdingomis spalvų atkūrimo savybėmis (kai kas net juokauja, jog jos atrodo tikroviškesnės nei realybėje) ir itin dideliu energijos taupumu.

2.2 Spalvų diapazonas  

Nors tai gali skambėti ir nuobodžiai, mano manymu, kiekvieno save gerbiančio fotografo pareiga yra žinoti bent šiek tiek apie spalvų teoriją.

Bene du aktualiausi fotografams spalvų kodavimo būdai yra RGB ir CMYK. Jie nusako kaip įrenginiuose suformuojamos bei užkoduojamos spalvos. Pirmasis būdas yra RGB – tai angliškų spalvų „Red“ (raudona), „Green“ (žalia) ir „Blue“ (mėlyna) sutrumpinimas. Kiekviena spalva yra suformuojama maišant šias tris pagrindines spalvas. Šį spalvų atvaizdavimo būdą naudoja didžioji dauguma mums įprastų šviesą skleidžiančių įrenginių – monitoriai, skeneriai, televizoriai, fotoaparatai. Alternatyvus spalvų perteikimo būdas yra CMYK. Tai angliškų spalvų „Cyan“ (žydra), „Magenta“ (purpurinė), „Yellow“ (geltona) bei „blacK“ (juoda) sutrumpinimas. Šį spalvų formavimo būdą dažniausiai naudoja spausdintuvai.

Vieni labiausiai paplitusių spalvų formavimo būdai: RGB bei CMYK. Maišant kelias pagrindines spalvas galima išgauti daugybę kitų išvestinių spalvų.

Spalvų erdvė – tai tam tikras spalvų diapazonas, kurį gali atvaizduoti įrenginys. Šiuo metu dažniausiai sutinkama spalvų erdvė yra sRGB. Šis standartas buvo sukurtas siekiant suvienodinti spalvas įvairiausiuose su vaizdu susijusiuose įrenginiuose (monitoriuose, skeneriuose, fotoaparatuose ir kt.) bei programose. Daugelis šių programų ir įrenginių sRGB spalvų erdvę laiko pagrindine arba netgi vienintele. Adobe RGB spalvų erdvė, gebanti atvaizduoti didesnį spalvų spektrą, buvo sukurta norint palengvinti darbą spaustuvėse (sRGB nebuvo pakankamas). Tai kur kas rečiau sutinkama spalvų erdvė, iki šiol dažniausiai naudojama tik su spauda susijusiose įstaigose.

Iš matomos šviesos spektro trikampiais sRGB bei Adobe RGB išskirtos spalvinės erdvės. Kaip matome iš paveikslėlio, Adobe RGB yra pranašesnė atvaizduojant žalsvus bei melsvus spalvų pustonius.

Kaip ir minėjau prieš tai, didžioji dauguma monitorių bei programų šiuo metu naudoja sRGB spalvų erdvę. Visgi neseniai į rinką plūstelėjo naujovė – monitoriai su išplėstu spalvų diapazonu (angl. wide gamut) ir sukėlė nemažą sumaištį vartotojų tarpe. Reklama atrodo ganėtinai patraukliai – naujieji monitoriai sugeba atvaizduoti pastebimai daugiau spalvų, o jei tiksliau, šie monitoriai geba atvaizduoti ne tik sRGB, bet net ir Adobe RGB spalvų erdvę. Lyg ir viskas būtų gerai – spalvos atrodo ryškesnės ir gražesnės, pastebimai geresnis pustonių atvaizdavimas. Vietoj lauktų pasitenkinimo šūksnių nuvilnijo nepasitenkinimo banga – kodėl nuotraukose žmonių veidai tokie ryškiai raudoni, o gamtovaizdžiuose žalia spalva tiesiog fosforinė ?

Štai čia prasideda įdomioji dalis. Pasirodo techninė įranga aplenkė programinę įrangą ir šiuo metu tik labai nedidelė programų dalis sugeba atvaizduoti papildomas spalvas teisingai. Kas gi atsitiko ? Programinė įranga, pritaikyta dirbti sRGB režime, turi ribotą skaičių kiekį spalvai užkoduoti. Išplėtus spalvų kiekį skaičių kiekis nepakito, todėl tie patys skaičiai dabar nurodo jau šiek tiek kitokią spalvą (pvz. sodri žalia atrodo kaip salotinė, nors ji koduojama tuo pačiu R0;G255;B0 kodu).

Čia pateikiamas monitoriaus su išplėsta spalvine gama DELL 2408WFP spalvingumo palyginimas su įprastu sRGB monitoriumi. Kaip matyti, DELL akcentuoja visas pagrindines spalvas, o ypač žalią.

Vienintelis problemos sprendimo būdas – programinė įranga, palaikanti spalvų valdymą (angl. color managed). Visgi ar verta nerimauti ? Jei kompiuteris būtų naudojamas tik nuotraukų redagavimui, didelių problemų kilti neturėtų. Būtiniausios programos jau palaiko spalvų valdymą: darbui su nuotraukomis – Adobe Photoshop, nuotraukų peržiūrai ir organizavimui – ACDSee Pro, naršymui internete – Mozilla Firefox 3. Nesklandumai prasidės tuomet, jei sumanysite naudoti kiek kitokią programinę įrangą arba žiūrėsite filmus – kitų nuotraukų organizavimo programų bei naršyklių, palaikančių spalvų valdymą, beveik nėra, o vaizdo failų grotuvų kol kas išvis nepavyko surasti (kelių populiarių grotuvų kūrėjų artimiausioje ateityje net neplanuoja įdiegti spalvų valdymo). Windows Vista, skirtingai nuo daugelio kitų operacinių sistemų, turi neblogą integruotą spalvų valdymą, kurį kai kurie vartotojai laiko panacėja kovoje su išplėsto spalvinio diapazono monitorių bėdomis. Po ilgų teisybės paieškų visgi aptikau informacijos, jog net ir operacinės sistemos lygmeny integruotas spalvų valdymas trečiųjų šalių programų nepaverčia tokiomis, kurios gali tinkamai interpretuoti ir valdyti spalvas.

Nors spalvinės erdvės žymėjimas kol kas dar nėra labai paplitęs gamintojų tarpe, išplėsto spalvų diapazono monitorių gamintojai mėgsta pasigirti šia nauja savybe dar pačiame pirmame gaminio puslapyje (retkarčiais tai įtraukiama ir į monitoriaus charakteristikų aprašą). Spalvingumą gamintojai dažniausiai aprašo procentais – 72% indikuoja standartinį sRGB monitorių, 100% – monitorių, gebantį atvaizduoti visą Adobe RGB spalvinę erdvę. Tiesa, šiuo metu siūlomi monitoriai nebūtinai idealiai atitinka Adobe RGB standartą. Štai IBM Lenovo L220X apraše galima sutikti 92% spalvingumą, kai tuo tarpu DELL gamina monitorių 2408WFP, kurio spalvingumas net 110%.

Tad galų gale, ar verta rinktis išplėsto spalvų diapazono monitorių ? Mano nuomone – taip, tačiau ne dabar (nebent monitorius būtų naudojamas tik nuotraukų redagavimui ir niekam kitam). Nuoširdžiai rekomenduoju luktelėti programinės įrangos gamintojų atsako į pasikeitusią monitorių rinką – tai turėtų įvykti maždaug metų ar poros bėgyje.

2.3 Atsako laikas  

Turint omeny, jog fotografai dirba su statiniais vaizdas, atsako laikas turėtų rūpėti jiems mažiausiai. Tad šis skyrelis labiau tiktų tokiems kaip aš, kurie monitorių nusiteikę naudoti ne tik darbui, bet ir pramogoms.

Nors seniau tai būdavo retenybe, daugelyje šiuolaikinių reklamų prie monitoriaus aprašo galima išvysti charakteristiką, vadinamą atsako laiku. Tai tam tikra trukmė per kurią pikselis (mažiausias monitoriaus vaizdo elementas, taškas) pakeičia savo spalvą. Egzistuoja du atsako laiko tipai: „pilka į pilką“ (pikselis vieną spalvą pakeičia kita) ir „juoda-balta-juoda“(pikselis įsižiebia ir užgęsta). Jei šis laikas viršija 40-60 ms, vaizdo vėlavimas tampa pastebimas. Džiugu, jog šiuo metu monitorių, kurių atsako laikas viršija 60 ms, yra gaminama pakankamai nedaug.

Atidžiau pažiūrėję į monitorių aprašymus, pastebėsite, jog daugeliu atveju rašomas tik vienas skaičius. Taip monitorių gamintojai gudrauja – dažniausiai išmatuoja atsako laiką abiem metodais, o geresnį rezultatą įrašo monitoriaus charakteristikose. Visgi nutylimas svarbus faktas – kitas skaičius dažniausiai būna kur kas didesnis nei pirmasis. Seniau dauguma monitorių gamintojų rašydavo „juoda-balta-juoda“ rezultatus, dabar – „pilka į pilką“, kadangi šie tapo geresni. Tai nėra labai gražus, tačiau gana įprastas elgesys, ypač pigesnių monitorių rinkoje (brangesnių monitorių charakteristikos dažnai būna išsamesnės).

Siekiant dar labiau pagreitinti monitorius, buvo sukurta pikselių spartinimo technologija (angl. overdrive). Ši technologija dažniausiai taikoma VA ir IPS matricas turinčiuose monitoriuose, kadangi šie vis dar atsilieka savo sparta nuo TN monitorių. Kaip gi veikia šis spartinimas ? Specialiai suteikiant perteklinę įtampą skystiesiems kristalams šie greičiau pakeičia savo būseną. Visgi ši technologija turi ir savo trūkumų. Įsivaizduokite situaciją – jūsų paprašoma paeiti puse žingsnelio į priekį, tačiau tuo pat metu iš visų jėgų spiriama į pasturgalį. Greičiausiai pajudėsite kur kas daugiau ? Panašiai ir su pikseliais – jei jo pokytis turi būti itin subtilus, perteklinė įtampa pakeičia jo spalvą kur kas daugiau nei reikėtų. Taip sukuriamas pojūtis, jog vaizdas keičiasi greičiau, tačiau atsiranda spalviniai netikslumai. Iš praktikos galiu pasakyti, jog tai šiek tiek iš pradžių erzina, bet su laiku prie to sėkmingai priprantama.

Štai vienas iš galimų pikselių spartinimo technologijos trūkumų pavyzdžių: šviesiame fone judantis juodas objektas fone įgauna rausvos spalvos pėdsaką.

Atrodytų keblumų jau ir taip pakanka, tačiau sulig HDTV (raiškiojo vaizdo) pasirodymu išryškėjo nauja problema – vėlavimo laikas (angl. input lag). Pasirodo, kad norėdami suformuoti didelės raiškos vaizdą monitoriai bei LCD televizoriai užtrunka tiek, jog net kartais atsiranda vaizdo bei garso sinchronizacijos bėdų (pavyzdžiui, žmogaus šneka nebesutampa su jo lūpų judesiais). Derėtų pastebėti, jog šis vėlavimas būdingas tik monitoriams, gebantiems atvaizduoti vaizdus 1920x1200 ir didesne rezoliucija (kitaip tariant, vienas kitas 22” monitorius bei 24“ ir didesni monitoriai). Dauguma gamintojų apie šią problemą kalba labai nenoriai, todėl nenuostabu, jog šis vėlavimas kol kas nėra įtrauktas į monitoriaus charakteristikų aprašą. Vienintelis būdas sužinoti koks yra jūsų išsirinkto modelio vėlavimas – ieškoti kompetentingų monitoriaus apžvalgų internete.

2.4 Pagrindinės monitorių problemos ir gedimai  

Prieš perkant monitorių visuomet pravartu jį apžiūrėti gyvai. Nors daugelį jo parametrų galima rasti charakteristikose, visgi išlieka tikimybė, jog susidursite su viena iš išvardintų problemų, kurios būdingos net ir iš dėžės ištrauktiems naujiems monitoriams.

Apšvietimo nevientisumasApšvietimo nevientisumas (angl. backlight bleeding) – šis trūkumas geriausiai pastebimas tamsoje dirbant su tamsesnių tonų nuotraukomis arba žiūrint filmus. Monitoriaus kraštuose galima pastebėti prasiskverbiančią šviesą – tai nekokybiškai surinkto monitoriaus pasekmė. Jei nepageidaujama šviesa gerai matoma, tokį defektą dažniausiai apsiima taisyti garantinio aptarnavimo servisas.

Spalvinių tonų nevientisumasSpalvinių tonų nevientisumas (angl. color banding) – stebint ekrane gradientą (tolygų spalvinį perėjimą) matoma spalvų gradacija. Šis trūkumas (ne gedimas !) labiau būdingas mažesnių spalvinių erdvių monitoriams (pagrinde sRGB), tačiau garantinio aptarnavimo servisas šio trūkumo nelaiko defektu.

Neveikiantis pikselisNeveikiantys pikseliai (angl. hot / dead / stuck pixels) – vienas labiausiai žinomų monitorių gedimų, kuomet vienas ar keli ekrano taškai nereaguoja į monitoriaus komandas ir išlieka tos pačios spalvos. Skiriami trys sugedusių taškų tipai: „karštieji“ (visuomet aktyvūs, balti), „mirę“ (visuomet neaktyvūs, juodi) ir „užsikirtę“ (visuomet aktyvūs, gali būti įvairių spalvų). Gamintojai taiko skirtingą neveikiančių pikselių politiką, dažniausiai priklausomą nuo modelio (klasės) bei įstrižainės, todėl prieš pirkdami monitorių pasidomėkite kokia jam taikoma garantija šiuo aspektu.

Homogeniškumo problemaHomogeniškumo problemos – trumpai tariant, tai taip pat apšvietimo vientisumo problema, tačiau labiau pastebima rodant šviesius, o ne tamsius vaizdus. Kai kurie monitoriaus ploteliai apšviesti geriau – kai kurie mažiau. Dirbant su subtiliais šviesiais tonais tai gali tapti nemenka kliūtimi – savo grafiniu redaktoriumi galite nejučia imti taisyti ne nuotraukos, bet monitoriaus netolygumus. Šį defektą turėtų pripažinti ir garantinio aptarnavimo servisas, tačiau defekto mastas turi būti pastebimai nemažas.

Zirzimas – įkyrus ir pastovus įjungto monitoriaus aukšto dažnio garsas. Galbūt nustebsite, tačiau žinau ne vieną atvejį, kuomet monitoriai būdavo grąžinami pardavėjams dėl šio garso. Kadangi tai gana subjektyviai jaučiamas garsas, jo neretai nekomentuoja ir kompetentingi apžvalgų puslapiai. Tad jei žadate dirbti tylioje aplinkoje, būtinai atkreipkite dėmesį į šią monitoriaus savybę išbandydami jį parduotuvėje.

3. Monitoriaus paieškos  

Nors kiekviena monitoriaus paieška turi savitumų, galbūt jums pravers mano patirtis. Ieškodamas naujo monitoriaus jam iškėliau tokius reikalavimus:

• 22“-24“ įstrižainė
• VA arba IPS matrica
• Geras atsako laikas
• Geras spalvų tikslumas (po monitoriaus kalibravimo)
• Kiek vėliau paieškų metu atsiradęs reikalavimas – tik sRGB monitorius (jokio plataus spalvų diapazono)
• Kaina, neviršijanti 3000 Lt

Pagrindinė problema, su kuria susidūriau rinkdamasis monitorių, tai vietinių prekeivių nenoras bendradarbiauti. Aukštesnės klasės monitoriai (turiu omeny turinčius VA ir IPS matricas) nėra paklausi prekė – didžiąją daugumą pirkėjų visiškai tenkina ir TN+film monitoriai, todėl beveik visos firmos (net ir didesnės) gyvai galėjo parodyti tik pačius populiariausius (kitaip tariant, pigiausius) modelius. Mane labai erzino „katės maiše“ politika – dalis firmų teigė galinčios atvežti ir mane dominusių modelių (tiesa, iš didmenininkų – sandėlių, kurie taip pat Lietuvoje), tačiau tokiu atveju privalėčiau jį iš karto pirkti. Grąžinimas įmanomas tik tuo atveju, jei monitorius neveikia, tačiau kas jau yra susidūręs su lietuvių prekybininkais, greičiausiai žino, kad tokios subtilios problemos kaip spalvų, tonų netikslumas ar homogeniškumo problemos jiems, švelniai tariant, yra pakankamai svetimos. Tad dažniausiai tenka nueiti kryžiaus kelius norint grąžinti ne itin korektiškai, bet visgi veikiantį daiktą (panašios patirties turėjau su nepigiu, tačiau neteisingai spalvas atvaizduojančiu skeneriu). Vienintelis, mano manymu, šios problemos sprendimo būdas – grąžintinų per 15 dienų daiktų sąrašo išplėtimas (elektros prekės jam kol kas nepriklauso), kaip tai yra kai kuriose Vakarų šalyse.

Negalėdamas apžiūrėti įdomesnių modelių gyvai, pasinėriau į paieškas internete. Deja, turiu jus nuliūdinti – apie kai kuriuos monitorius radau pakankamai dviprasmiškų atsiliepimų (tai rodo nekokią monitorių kokybės kontrolę), tačiau užsieniečiai šią problemą spręsdavo kur kas civilizuočiau – pabandę kelias dienas tiesiog grąžindavo nepatikusius egzempliorius, kol galų gale išsirinkdavo juos tenkinantį.

Paieškų metu įvyko visiškai nenumatytas įvykis – gamintojai, pristatę bent po vieną ar kelis 24“ sRGB VA arba IPS monitorius, per gamybos laiką spėjusius užsitarnauti pakankamai teigiamą reputaciją, ėmė ir netikėtai nutraukė jų gamybą neišleisdami jokių pakaitalų. Tiesa, apie kai kurių modelių pasitraukimą iš rinkos sklandė dviprasmiški gandai, bet pasiteiravęs Lietuvos tiekėjų negavau jokios paguodžiančios informacijos apie giriamus LG L245WP-BN, Viewsonic VX2435WM bei BenQ FP241W / Z.

Sulig sRGB monitorių dingimu į rinką plūstelėjo išplėsto spalvinio spektro monitoriai. Nors pirkti jų neketinau (dėl anksčiau minėtų problemų su programine įranga), profesinio intereso vedamas jais šiek tiek pasidomėjau. Bene geriausias kainos ir kokybės santykis išplėsto spalvinio diapazono monitorių rinkoje – tai naujieji 24“ HP 2475W bei 22“ HP 2275W. Kiek teko skaityti, dauguma šių monitorių vartotojų tiesiog nesugeba įvardinti jokių trūkumų.

Vienas mano labai protingas kolega yra pasakęs, kad ieškant gero daikto verta iškart žiūrėti į geriausią. Išties, įvertinus visas laiko ir energijos sąnaudas, skirtas rinkimuisi, bei kompromisų ieškojimą ir supratimą, kad kompromisinis variantas visgi nebus taip gerai, kaip geriausias, jau pačioje pradžioje tikslinga išsirinkti aukštos arba net aukščiausios klasės įrenginį. Tai galiu patvirtinti savo patirtimi (ir ne tik renkantis monitorių). Apsižiūrėjęs, jog iš rugpjūčio pradžioje sudaryto nemažo sąrašo dėl įvairių priežasčių galimų kandidatų skaičius sumažėjo iki 0, ėmiau žvalgytis monitoriaus iš Eizo – dar pačioje pradžioje dėl didelių kainų (nors ir labai viliojančios kokybės) pamiršta firma.

Na ir galiausiai, praėjus maždaug 2 mėnesiams nuo paieškų pradžios, ant mano stalo atkeliavo Eizo S2431WSE. Kol kas esu visiškai juo patenkintas – neturiu jokių priekaištų monitoriaus ergonomikai, padirbėjęs su Spyder 2 Pro kalibratoriumi išgavau itin tikslias spalvas, o atsako ir vėlavimo laikas visai netrukdo žaisti žaidimų ar žiūrėti filmų (anot Eizo, visų jo gaminamų 24“ ir didesnių modelių vėlavimo laikas yra apie 16 ms – tai itin geras rezultatas). Galbūt netolimoje ateityje išvysite ir platesnę Eizo monitoriaus apžvalgą šiame žurnale.

4. Ką pirkti ? (atnaujinta 2009 12 12)  

Rinka nestovi vietoje, o rašydamas originalųjį straipsnį šiek tiek pašykštėjau savo asmeninių rekomendacijų renkantis konkretų monitoriaus modelį. Metas ištaisyti klaidą, todėl pateikiu keletą populiariausių (šiuo metu) monitorių su trumpais komentarais apie juos:

Monitoriaus modelis	Dell Ultrasharp 2209WA	HP LP2275W	Dell Ultrasharp U2410	HP LP2475W
Matricos tipas	E-IPS	S-PVA	H-IPS	H-IPS
Įstrižainė	22"	22"	24"	24"
Spalvinė erdvė	Standartinio spalvinio diapazono	Išplėsto spalvinio diapazono	Išplėsto spalvinio diapazono	Išplėsto spalvinio diapazono
Kaina	~900-1200 Lt	~1300-1500 Lt	~1800-2000 Lt	~2000-2300 Lt
Detali apžvalga	prad.de lcdreviewz.com	prad.de tftcentral.co.uk	tftcentral.co.uk flatpanelshd.com	prad.de tftcentral.co.uk

Detalią informaciją apie monitorius (apžvalgą) galite rasti svetainėse, kurias nurodžiau prie monitorių, todėl susilaikysiu nuo papildomų komentarų. Vienintelis pastebėjimas - kad ir kurį monitorių beišsirinktumėte, manau būsite tikrai patenkinti. Tiesa, galbūt reikėtų paminėti ir keletą kitų modelių, su kuriais esu šiek tiek susidūręs:

• Štai Apple monitorių, laikomi geriausiu dizainerio ir fotografo draugu, aš nenorėčiau rekomenduoti. Taip, jie puikiai dirba, tačiau ar verta mokėti ~1000 Lt brangiau, kai galima įsigyti tokios pačios kokybės, tarkime, HP monitorių ? Vienintelis pateisinamas atvejis būtų tuomet, jei perkate monitorių būtent Apple kompiuteriui.
• Lenovo L220x yra dar vienas kandidatas į pigių ir labai gerų monitorių kompaniją. Tai 22" S-PVA monitorius su vieninteliu trūkumu - kiek per dideliu ryškumu, kurio neįmanoma sumažinti reguliuojant šviesumą ir kontrastą (gana nemažai dirbusių su šiuo monitoriumi prie to gana greitai įpranta). Į rekomenduojamų monitorių lentelę neįtraukiau jo tik todėl, kad jį pakankamai sunku rasti (greičiausiai nebegaminamas).
• Esu skaitęs, kad Philips 240PW9ES naudoja tą pačią matricą kaip ir Dell Ultrasharp U2410 bei HP LP2475W. Nesu daug domėjęsis šiuo monitoriumi, tačiau galbūt tai galėtų būti trečiasis konkurentas prieš tai išvardintiems 24" monitoriams ?
• Eizo S2431W yra puikus 24" S-PVA sRGB (standartinės spalvinės erdvės) monitorius. Labai geras variantas tiems, kas nenori pirkti naujo / brangaus kalibratoriaus išplėstos spalvinės erdvės monitoriams kalibruoti arba / ir neturi patirties dirbant su išplėsta spalvine erdve. Į rekomenduojamų monitorių lentelę jo neįtraukiau tik dėl pakankamai aukštos kainos.
• NEC LCD2690WUXi2 yra geras, tačiau labai brangus variantas tiems, kam būtinai reikia kokybiško 26" monitoriaus. Iš praktikos galiu pasakyti, kad 26" yra pakankamai didelis monitorius ir su juo dirbti yra kiek keblu (bent jau man 24" yra optimalus dydis).
• Dell Ultrasharp 2408WFP išgarsėjo kaip itin kontraversiškas monitorius - pirmasis monitoriaus leidimas turėjo didelių problemų, tačiau vėliau monitorius buvo patobulintas ir naujame leidime trūkumų sumažėjo iki minimumo. Į rekomenduojamų monitorių lentelę jo neįtraukiau todėl, kad pasirodė jo pakaitalas - Dell Ultrasharp U2410.

Beje, ieškantiems būtent IPS matricų pagrindu pagamintų monitorių, rekomenduoju vieną neblogą adresą, kuriame išvardinti visi rinkoje esantys.

5. Pabaigai  

Viliuosi, jog šis straipsnis sutaupė bent keliems iš jūsų valandų valandas, kurias būtumėte praleidę informacijos paieškoms. Taip pat tikiuosi, kad straipsnis buvo naudingas ir tiems, kurie ieško nebūtinai tokio universalaus monitoriaus, kaip ieškojau aš. Baigdamas norėčiau palinkėti įsigyti geriausiai jūsų poreikius atitinkantį monitorių, o jei visgi paieškų metu pritrūktumėte informacijos, štai keletas naudingų nuorodų:

• http://www.tftcentral.co.uk
• http://lcdresource.com
• http://www.behardware.com/html/cat/22
• http://www.pchardwarehelp.com/guides
• http://www.xbitlabs.com/articles/monitors/display/lcd-parameters.html

P.S. Didelis AČIŪ Mantui Lukoševičiui, Liutaurui Bartašiui bei internautui Icetom už konstruktyvias diskusijas, puikias įžvalgas bei paramą informacijos paieškų metu !

Griežtai draudžiama šią informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, metodinėje medžiagoje ar kitaip platinti mano surinktą medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti svetainę kaip šaltinį ! www.mikasbinkis.lt