Kompaktinis ar veidrodinis ? Canon Powershot S5 IS prieš Nikon D40

Atnaujinta: 2007 08 06         Peržiūrų: 11165

1. Įvadas  

Tai straipsnis, kurį rašiau vienai internetinei fotografijos prekių parduotuvei. Jis yra skirtas vartotojams, neskiriantiems veidrodinių fotoaparatų nuo kompaktinių ar / ir nežinantiems kurį iš jų pasirinkti. Tad rašydamas straipsnį šiek tiek mažiau kreipiau į profesionalams aktualias problemas, labiau žemiška kalba lygindamas du konkrečius aparatus akcentavau kokie fotoaparatų skirtumai turėtų rūpėti paprastam žmogui.

Prieš keletą metų skaitmeniniai veidrodiniai fotoaparatai (arba DSLR) buvo įrankis, orientuotas tik į fotografijos profesionalus. Ne taip seniai rinkoje įvyko lūžis ir, pingant technologijoms bei didėjant paklausai, ėmė atsirasti vis daugiau DSLR, skirtų paprastiems vartotojams.

Pirkėjui, norinčiam kokybiško fotoaparato, iki šiol gana sunku apsispręsti ką pirkti – brangų kompaktinės klasės fotoaparatą ar pigų DSLR ? Todėl siūlome perskaityti būtent šį straipsnį, kuriame bus išsamiau panagrinėti bendri fotoaparatų skirtumai bei palyginti du įdomūs konkurentai: aukštos klasės kompaktinis fotoaparatas Canon Powershot S5 IS bei vienas paprasčiausių DSLR rinkoje Nikon D40.

DSLR ir kompaktinės klasės fotoaparatų skirtumai

Kas tie DSLR, kuo jie tokie ypatingi ir kodėl jie turėtų būti įdomūs fotografams mėgėjams ? Štai pagrindiniai jų skirtumai, lyginant su kitais (ne veidrodiniais) fotoaparatais:

• Greitas ir patikimas fokusavimas. Turbūt pastebėjote, kad fotografuojant su kompaktiniu fotoaparatu, kad ir koks brangus jis bebūtų, fokusavimas yra pakankamai lėtas: sunku įamžinti greičiau judančius objektus, vakare fotoaparatas neretai netgi iš vis atsisako fokusuoti. Šios bėdos praktiškai nebūdingos daugumai DSLR.
• Žymiai gražesnis bokeh. Visi DSLR sugeba išgauti nuostabų išplaukusį foną, kuris ypatingai žavi pradedančiuosius fotografus. Tai įgalina padaryti didesnis DSLR sensorius.
• Didelis jautrumas (ISO) su mažiau skaitmeninio triukšmo. Beveik visi šiuolaikiniai kompaktiniai fotoaparatai (išskyrus keletą Fujifilm firmos modelių) turi didžiulį trūkumą – pasirinkus didesnį jautrumą nuotraukų kokybė būna itin prasta dėl atsirandančio skaitmeninio triukšmo. DSLR šis trūkumas nera toks aktualus – tai įtakoja kokybiškesnis, didesnis fotoaparato sensorius.
• Kintanti nuotraukos kokybė, priklausanti nuo objektyvo. Uždėkite ant DSLR paprastą objektyvą ir turėsite nuotraukų kokybę, prilygstančią daugumai kompaktinių fotoaparatų. Uždėkite gerą objektyvą, ir galėsite daryti itin ryškias, kontrastingas bei spalvingas nuotraukas. Kompaktiniuose fotoaparatuose vartotojas yra „pririštas“ prie optikos (geros ar blogos), kuri yra integruota kompaktinio fotoaparato dalis.
• Kitoks vaizdo ieškiklis. Dauguma pradedančiųjų fotografų nusipirkę DSLR klausia – kodėl mano ekranėlis nerodo „gyvo“ vaizdo, kaip tai darydavo kompaktinis fotoaparatas ? Taip yra dėl visiškai kitokios fotoaparato konstrukcijos, ir tai, beje, nėra trūkumas ! Pamėginkite vakare ką nors įžiūrėti per kompaktinio fotoaparato elektroninį vaizdo ieškiklį – greičiausiai matysite tik kelis šviesius taškelius, ir net jei fotoaparatas turi optinį vaizdo ieškiklį („akutę“), per ją išvysite šiek tiek iškreiptą nuotraukos vaizdą. Daugumoje veidrodinių fotoaparatų turi didelį, aiškų, ergonomišką optinį vaizdo ieškiklį, su kuriuo patogu fotografuoti tiek saulėtą dieną, tiek naktį.
• Galybė priedų. Nors kompaktinių fotoaparatų galimybes taip pat galima išplėsti nuperkant jiems priedus, jų įtaka nuotraukų kokybei būna ne itin didele. DSLR galimybių išplėtimas beveik neribotas – net ir turėdami paprastą DSLR galite nusipirkti profesionalų priedą (blykstę, objektyvą ar kt.) ir žymiai pagerinti savo nuotraukų techninę kokybę ar tam tikrus fotoaparato parametrus.
• Dydis ir ergonomika. DSLR yra daugeliu atvejų šiek tiek sunkesni, bet ir kur kas patogesni nei kompaktiniai fotoaparatai. Kompaktinį fotoaparatą papildžius šiek tiek didesniu priedu, fotoaparatą gali būti sunku laikyti, jo panaudojimas taptų sudėtingesnis. DSLR yra subalansuotas kur kas geriau – nors priedais papildytas aparatas svers daugiau nei panašus kompaktinis aparatas, DSLR laikyti bus kur kas patogiau ir maloniau.

Įvaldyti DSLR yra šiek tiek sudėtingiau nei paprastą fotoaparatą: reikia daugiau praktikos, nemažai teorinių žinių – tai užtrunka. Žinoma, naudojant fotoaparatą automatiniu režimu įmanoma gauti geresnį rezultatą nei fotografuojant kompaktinės klasės fotoaparatu, tačiau visas DSLR potencialas ir geriausios kokybės nuotraukos pradės atsirasti tuomet, kai visiškai įvaldysite aparatą. Tad investuodami į DSLR, pagalvokite ir apie investiciją į savę – pasirinkę fotografijos kursus sužinosite daug įdomių dalykų apie fotografiją, greičiau įvaldysite įsigytą techniką.

2. Canon Powershot S5 IS ypatybės  

Canon Powershot S5 IS yra orientuotas į fotografą mėgėją, dar kol kas nenorintį investuoti į DSLR. Fotoaparato funkcionalumas yra išskirtinis, todėl šį aparatą galima vadinti vienu iš rinkos lyderių kompaktinių fotoaparatų „daug pritraukiančių“ segmente.

Sensorius yra vienas iš svarbiausių komponentų, atsakingų už galutinę nuotraukos kokybę. Deja, tai viena iš Canon Powershot S5 IS silpniausių vietų. Nors šviesią dieną sensoriaus trūkumus pastebėti gana sunku, esant prieblandai ar vakare nuotraukas ima gadinti sensoriaus sukuriami skaitmeniniai triukšmai.

DSLR sensoriai yra didesni ir kokybiškiau pagaminti, todėl skaitmeninių tiukšmų jie sukuria kur kas mažiau. Deja, tokia daugumos šiuolaikinių fotoaparatų gamintojų politika – vietoj to, jog investuotų į naujos kartos sensorius, jie tiesiog „kiša“ į fotoaparatus daugiau funkcijų, bereikalingai didina fotoaparato sensoriaus taškų kiekį (megapikselių skaičių), nekeisdami sensoriaus ploto (tai tik padidina dar didesnių skaitmeninių triukšmų atsiradimo galimybę).

Štai kaip dirba šis sensorius prie įvairių jautrumo verčių:

Canon Powershot S5 IS fotoaparatu darytas pilnas kadras, iš kurio iškirptos nedidelės dalys, iliustruojančios sensoriaus kokybę kaitaliojant jautrumą.

Canon Powershot S5 IS, F8, ISO 80 - taip fotoaparatas dirba su mažiausia galima jautrumo verte. Detalės ryškios, vaizdas tolygus, aiškus. Visgi net ir prie pačios mažiausios ISO vertės galima įžvelgti skaitmeninį triukšmą, pasireiškiantį nenatūraliu detalių grūdėtumu.

Canon Powershot S5 IS, F8, ISO 800 - aukšta jautrumo vertė. Detalės matosi prastai, vaizdas dalinai ryškus, tačiau žiūrint nuotrauką ant 19" monitoriaus (arba atsispausdinus didesnę nei 10x15 nuotrauką) jau gana ryškiai matysis prasta nuotraukos kokybė.

Canon Powershot S5 IS, F8, ISO 1600 - didžiausia jautrumo vertė. Vaizdo ryškumas mažas, detalės paskendusios skaitmeniniuose triukšmuose. Net ir darant mažą popierinę nuotrauką, ji bus nekokybiška. ISO 1600 jautrumo vertė šiame fotoaparate naudotina tik ekstremaliais atvejais.

Fokusavimas aparate dirba kaip ir daugelyje kitų panašių į jį fotoaparatų: jis per lėtas dinamiškiems, greitai judantiems objektams, be to dirba ne taip nuspėjamai, kaip norėtųsi. Pavyzdžiui, fokusuojant į konkretų žmogų didesnėje minioje fotoaparatas kartais pasimeta, tad reikia rankiniu būdu nustatyti fokusavimo vietą (tai užtrunka kur kas ilgiau nei perfokusuojant su DSLR). Tiesa, fotoaparatas turi ir gana novatorišką savybę – galimybę pasirinkti fokusavimo režimą, kuris prioritetą teiks kadre esantiems veidams. Tai šiek tiek pagreitina ir palengvina žmonių fotografavimą. Fokusavimo kokybę fotografuojant tamsesnėje patalpoje šiek tiek pagerina pagalbinė fokusavimo lemputė. Deja jos veikimo nuotolis yra gana ribotas.

Visgi minėtos problemos yra gana erzinančios ir jos dažniausiai tampa pagrindiniu veiksniu, skatinančiu parduoti įsigytą kompaktinį fotoaparatą ir pirkti veidrodinį, kuriame šie trūkumai yra minimalūs.

Optinis priartinimas, ir dar gana didelis, yra stiprioji šio fotoaparato pusė. Artinimas veikia pakankamai greitai, objektyvas per mažiau nei vieną sekundę gali pakeisti vaizdą nuo paties mažiausio iki didžiausio priartinimo. Visgi aparatas turi nedidelį trūkumą – esant mažiausiam priartinimui fotoaparato objektyvo apžvalgos kampas nėra ypatingai didelis, todėl vartotojai gali juo nusivilti fotografuodami uždarose patalpose, kur platus kampas yra būtinybė.

Tokia ganėtinai universali optika dažnai būna vienas iš argumentų kodėl reikia pirkti kompaktinį fotoaparatą, o ne DSLR, kadangi analogiškas objektyvas veidrodiniam fotoaparatui kainuoja pakankamai daug (dažnai DSLR yra komplektuojami su paprastesniais, mažiau artinančiais objektyvais). Deja, kompaktinis fotoaparatas daugeliu kitų savo savybių nusileidžia veidrodiniam fotoaparatui, tad kompaktinio fotoaparato pirkimas vien dėl didelio priartinimo turėtų būti tik kraštutinis atvejis.

Vaizdo stabilizavimas taip pat gali būti priskirtas prie šio fotoaparato privalumų. Tai naudinga objektyvo savybė, kuri minimizuoja (ir pakankamai efektyviai) fotografavimo metu rankų vibracijas, kurių pasekmė – neryškios, „išplaukusios“ nuotraukos. Tai labiausiai pastebima fotografuojant tamsesnėse vietose arba stipriai priartinus vaizdą. Svarbu paminėti, jog esant stipriai prieblandai vaizdo stabilizacija nebus efektyvi: nors fotoaparatas bandys prisitaikyti prie nedidelio jūsų rankos drebėjimo, ryškiam kadrui padaryti tiesiog gali nepakakti šviesos. Todėl tamsoje siūlome nepasikliauti vien vaizdo stabilizacija – tokiais atvejais pravers didesnis sensoriaus jautrumas (ISO).

Kai kuriuose veidrodiniuose fotoaparatuose ši savybė yra įdiegta ne į fotoaparato objektyvą, bet į patį sensorių, todėl net ir kaitaliodami įvairius objektyvus galėsite mėgautis stabilizacijos privalumais.

Makro funkcija (mažų objektų fotografavimas) yra bene dažniausiai naudojama pagalbinė kiekvieno kompaktinio fotoaparato funkcija. Ji įgalina iš arčiau įamžinti daiktus, todėl nuotraukose jie atrodo dideli. Deja, egzistuoja ir vienas dažnai pasitaikantis šios makro funkcijos trūkumas – fotografuojant reikia priartinti fotoaparatą prie objekto, todėl vabzdžius įamžinti tampa gana sudėtinga.

DSLR makro funkcijos neturi – egzistuoja specializuoti objektyvai, kuriuos uždėjus ant fotoaparato galima net ir iš toli fotografuoti itin mažus objektus bei gauti itin geros kokybės nuotraukas. Tiesa, makro objektyvai kainuoja pakankamai brangiai.

Papildomos funkcijos tiek Canon Powershot S5 IS, tiek ir kituose kompaktiniuose fotoaparatuose yra pakankamai išplėtotos. Vartotojas fotografavimo metu gali greitai ir nesudėtingai pritaikyti galybę efektų savo nuotraukoms.

DSLR papildomos funkcijos nėra išplėtotos, kadangi veidrodiniai aparatai yra dalinai orientuoti į fotografus, redaguojančius nuotraukas kompiuteryje su specializuotomis programomis. Nors kompaktinio fotoaparato efektus įmanoma pritaikyti greičiau, tačiau rezultatas bus kur kas kokybiškesnis, jei jie bus sukurti naudojantis ne fotoaparato, o kompiuterio programine įranga.

Išplėtimo galimybės yra gana nedidelės – fotoaparatą galima papildyti tam tikrais priedais, tačiau jų kaina yra labai didelė, o teikiama nauda nėra labai ypatinga.

Veidrodinių fotoaparatų priedai yra žymiai kokybiškesni, jų pasirinkimas kur kas didesnis, tad jei jau rinkdamiesi fotoaparatą galvojate jam pirkti daugiau nei vieną priedą, pagalvokite apie DSLR.

Ergonomika šis fotoaparatas nepasižymi. Aparato dydis ir svoris beveik prilygsta nedideliam DSLR (Nikon D40, beje, yra lengvesnis), tačiau laikyti jį viena ranka sudėtinga, o dviem rankomis – nepatogu.

DSLR yra kur kas ergonomiškesni nei kompaktiniai fotoaparatai. Nors dauguma jų sveria daugiau ir yra didesni, tačiau juos žymiai patogiau laikyti dėl itin kruopštaus subalansavimo – tai daugelio metų fotoaparatų gaminimo patirties rezultatas.

3. Nikon D40 ypatybės  

Nikon D40 yra orientuotas į fotografą entuziastą, kurio netenkina kompaktinių fotoaparatų trūkumai. Šis fotoaparatas yra pats pigiausias DSLR rinkoje, tačiau gerokai funkciškai apribotas. Nepaisant jo paprastumo, jis išties išlieka gana patraukliu pirkiniu fotografams ir suteikia galimybę atrasti DSLR pasaulį.

Sensorius yra viena iš stipriųjų Nikon D40 savybių, lyginant su kompaktiniais fotoaparatais (daugumos jų sensoriai nėra tokie kokybiški). Fotoaparatas nepasižymi didelių megapikselių kiekiu, o sensorius yra pakankamai didelis – tai vieni iš pagrindinių kriterijų, sąlygojančių gerą nuotraukų kokybę net ir prie didesnio sensoriaus jautrumo.

Štai kaip dirba šis sensorius prie įvairių jautrumo verčių:

Nikon D40 fotoaparatu darytas pilnas kadras, iš kurio iškirptos nedidelės dalys, iliustruojančios sensoriaus kokybę kaitaliojant jautrumą.

Nikon D40, F8, ISO 200 - taip fotoaparatas dirba su mažiausia galima jautrumo verte. Detalės ryškios, vaizdas tolygus, aiškus.

Nikon D40, F8, ISO 800 - aukšta jautrumo vertė. Detalės išlieka ryškios, vaizdas šiek tiek mažiau ryškus, bet gana aiškus.

Nikon D40, F8, ISO 1600 - didžiausia jautrumo vertė. Net ir prie tokios vertės vaizdas išlieka gana aiškus, ir tik priartinus nuotrauką galima pastebėti labai nedidelį nuotraukos kokybės suprastėjimą, lyginant su ISO 200.

Objektyvas, su kuriuo dažniausiai parduodamas šis fotoaparatas (AF-S DX Zoom-Nikkor 18 - 55mm f/3.5 - 5.6G ED), yra gana paprastas. Lyginant su Canon Powershot S5 IS integruotu objektyvu, šis apima šiek tiek didesnį matymo kampą, tačiau artina kur kas mažiau. Nikon „Silent Wave“ fokusavimo motoras užtikrina labai tylų objektyvo darbą, nors fokusavimo greitis nėra didelis, lyginant su šiek tiek brangesniais objektyvais.

Nors optiškai objektyvas yra neblogas (lyginant su kitų firmų komplektuojama optika), reikia turėti omeny, jog nusipirkę DSLR greičiausiai visgi naudositės pagrindiniu fotoaparato privalumu – galimybe keisti fotoaparato optiką. Priklausomai nuo jūsų poreikių ir skiriamų tam lėšų, galėsite iš savo fotoaparato išgauti pakankamai gerų rezultatų. Nepamirškite: ant paprasto fotoaparato uždėję gerą optiką gausite žymiai geresnį rezultatą, nei uždėję prastą optiką ant labai gero fotoaparato.

Papildomos funkcijos Nikon D40 fotoaparate nėra labai išplėtotos, lyginant su Canon Powershot S5 IS. Visgi lyginant su kitais DSLR, Nikon D40 turi gana daug papildomų funkcijų, susijusių su nuotraukų apdorojimu. Šis fotoaparatas taip pat pasižymi gana intuityvia sąsaja, pradedančiajam fotografui sukurti specialūs pagalbiniai pranešimai.

Visi DSLR (ir kai kurie kompaktiniai fotoaparatai) turi galimybę nuotraukas išsaugoti visiškai neapdorotas fotoaparato. Tad šiek tiek įgudę fotografai, dirbantys su grafinio redagavimo programomis, neretai išgauna daug geresnį rezultatą nei fotoaparato procesorius, apdorojantis nuotraukas jas realiuoju laiku. Pradedantiesiems fotografams nereikėtų išsigąsti – egzistuoja daugybė automatizuotų, supaprastintų grafinio redagavimo programų, iš neapdorotų nuotraukų be didesnio vartotojo įsikišimo išgaunančių pakankamai neblogą rezultatą. Geriausia šio tipo programų atstovė – nemokama programa Google Picasa.

Išplėtimo galimybės visuose DSLR, o taip pat ir šiame, yra labai didelės. Vartotojui suteikiama laisvė pasirinkti priedus, kurie pagreitins fotografavimą, pagerins nuotraukų kokybę ar tiesiog padarys fotografavimo procesą malonesniu.

Apskritai fotoaparato priedų kainos yra gana nemažos, pvz. už paprastesnę blykstę reikės pakloti apie 600-900 Lt, apsauginiai filtrai objektyvams kainuoja 50-300 Lt (priklausomai nuo jų kokybės). Priedų įvairovė labai didelė – tiek kokybės, tiek kainų prasme, tad juos vertėtų rinktis kruopsčiai – pirkti tik tai, ko tikrai reikia.

4. Išvados  

Apibendrinant galima teigti, jog didėjantis DSLR prieinamumas suteikia vartotojams naudotis fotografine technika, anksčiau prieinama tik profesionalams. Tiems, kurie nori geros nuotraukų kokybės, itin spartaus fotoaparato veikimo ir išplėtimo galimybių, puikiai tiks Nikon D40. Visgi derėtų priminti, jog visas fotoaparato potencialas bus išnaudojamas tik tuomet, jei ir pats fotografas bus suinteresuotas tobulėti fotografijos srityje (tiek žinių, tiek įrangos prasme). Fotoaparato mobilumui bei jo funkcijoms dėmesį kreipiantiems vartotojams puikiai tiks Canon Powershot S5 IS. Nors tai neblogas kelioninis ar buitinis fotoaparatas, prieš jį pasirenkant patariama peržiūrėti juo darytas nuotraukas ir gyvai išbandyti jo veikimo spartą – šios savybės kartais būna viena iš pagrindinių priežasčių atsisakant kompaktinio fotoaparato ir pereinant prie DSLR.

Griežtai draudžiama šią informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, metodinėje medžiagoje ar kitaip platinti mano surinktą medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti svetainę kaip šaltinį ! www.mikasbinkis.lt